Disa raporte ekonomike dhe tregtare të Perandorisë Osmane me vendet e Ballkanit dhe Evropës
Disa raporte ekonomike dhe tregtare tė Perandorisė Osmane me vendet e Ballkanit dhe Evropės Autor: Arbėr Berisha E hėne 21 Shkurt 2011 10:48 AM Perandoria Osmane nė kulminacionin e fuqisė sė saj kishte filluar zgjerime tė mėdha nė shumė vise dhe vende tė populluara nga besime dhe ide tė ndryshme politike, ekonomike, psikologjike, shoqėrore etj. Deri mė 1569 shtetet italiane, nė vend tė parė Venediku, kishin nė dorė tregtinė osmane me botėn e krishterė perėndimore, dhe sa kohė qė Venediku ishte fuqia kryesore nė Mesdhe, as shtetet e tjera tė krishtere e as osmanlinjtė nuk mund t’a ndryshonin kėtė gjendje. Venediku si fuqi tregtare shpesh herė abuzonte me mallėrat pėrmes detit duke iu dhėnė pas lukseve dhe duke menduar vetėm pėr tė mirėn e dukėve ku pasuritė e tyre arrinin nė shuma marramendėse. Krahasuar me Perandorinė Osmane e cila tė gjitha shėrbimet tregtare i kishte vėnė nė tė mirėn e popujve dhe etnive tė cilat jetonin nė kuadrin e kėsaj perandorie, qė kishte bėrė shumė vepra madhėshtore dhe po bėnte nė tėrė Ballkanin. Konstantin Jireēeku shkruante pėr komunikacionin osman se qysh nga rėnia e perandorisė romake, asnjė shtet nė Evropė nuk i kishte kushtuar aq shumė kujdes sistemit tė rrugėve. Osmanlinjtė gjithmonė e mirėmbanin rrugėn romake midis Stambollit dhe Beligradit, duke e pėrmirėsuar dhe meremetuar nė pjesėt e shkatėrruara deri nė Beligrad, me gurė tė latuar ashpėr. Ata ndėrtuan edhe rrugė plotėsisht tė reja pėrgjatė kėsaj trake. Pra meqė Venediku dominonte nė tregtinė e levantit dhe kishte perandori koloniale atje, marrėdhėniet e tij me osmanėt ishin tepėr tė ndėrlikuara. Zgjerimi i Perandorisė Osmane kundėr Bizantit do tė thoshte se Venediku humbiste njė trevė tregtare tė cilėn e kishte shrytėzuar deri nė atė kohė sipas dėshirės, pa detyrime ose kontroll. Venediku dhe Gjenova kishin marrė privilegje tregtare nga qeveritė lokale nė pikat mė tė rėndėsishme nė Levant, trevėn qė shtrihej nga Azovi deri nė Aleksandri.43 Ato nė atė periudhė i rrethuan me mure vendbanimet e tyre, duke i shndėrruar nė baza tė fortifikuara nėn administrimin e tyre vetanak. Osmanlinjtė tė cilat me perandorinė e tyre e cila iu jepte tė drejta popujve tė cilėt gjendeshin nėn ēatinė e saj tė sigurtė dhe nėn mbrojtjen e tyre pa dallim feje, race, ngjyre, ideje apo krahine, kishin vendosur pėr t’a vėnė kėtė trevė nėn sundimin e tyre, dėshironin t’a vendosnin kontrollin mbi kėto vende. Kur Perandoria Osmane filloi zgjerimin e saj gjatė shekujve XIV-tė dhe XV-tė, Venediku pėr t’a forcuar pozitėn e vet kundėr osmanėve si fuqi e re e kohės, zbatoi poashtu njė politikė dinake dhe agresive shtypėse. Ai bėri pėrpjekje pėr tė marrė nėn vehte ēdo regjion bregdetar qė kėrcėnohej nga osmanlinjtė, duke e quajtur kudo “ Mare – nostra “ ( Deti i jonė ). Nė shekujt XIV-tė dhe XV-tė, me agresivitet dhe dhunė pirateske i vendosėn nėn kontroll pikat mė tė rėndėsishme strategjike nė Arbėri ( Shqipėri ), More, e nė detin Jon dhe i pushtuan ujdhesat e Egjeut, kurse mė 1489 edhe Qipron. 44 Osmanlinjtė bashkėpunonin edhe me Gjenovėn tė cilėt i dhanė territore ekstra qė nė vitin 1452 duke i dhėnė monopolin e prodhimit tė shapit nė Manisa, burim ky kryesor pėr indrustrinė tekstile evropiane. Kolonitė gjenoveze nė Anadollin perėndimor- Foēa dhe ujėdhesa Kios, u bėnė porte tė hyrjes sė mallėrave dhe tregtisė sė Anadollit. Poashtu nė kohėn e Mehmetit tė II-tė kishte edhe njė bashkėpunim me florentinasit, ku Bursa u bė qendėr tregtare pėr shitjen e shtofit florentinas nė Anadoll dhe Iran, kurse tregtarėt florentinas blenin mėndafsh persian si kėmbim. Me ardhjen e turqve nė qytetet xehėtare-tregtare e zejtare tė Kosovės, mė 1455, nėpėr kėto qendra qytetare ndėrprehet dhe dobėsohet pėr njė kohė tė shkurtėr, prodhimtaria. Ndėrkaq, ajo pėrtėrihet brenda pak dekadash. Ky ndryshim i strukturės sė qyteteve nuk e ndryshon strukturėn etnike tė mėparme tė tyre, sepse turqit nuk i kolonizojnė ata, nuk sjellin numėr tė madh turqish saqė ekonomia tė koncentrohej nė duart e tyre. Sjellin vetėm njė numėr tė vogėl funksionarėsh turq, kėshtu qė ekonomia ende mbetet kryesisht nė duart e atyre qė ishin edhe para invadimit turk. Mbetet pra nė duart e xehetarėve vendas ( duke pėrfshirė kėtu edhe njė numėr tė paktė xehetarė sasė [gjermanė] ), tregtarė dhe zejtarė vendasė, ndonėse turqit prunė edhe disa zeje tė reja, tė cilat shumė shpejt i pėrvetėsuan zejtarėt vendas. 45 Kjo dukuri ndodhte si arsye dhe shkak qė osmanėt nuk transferuan nė territorin e Kosovės kolonizues aziatikė siē transferuan, fjala vjen nė disa treva tė Maqedonisė, p.sh. urukėt. Kėto gjėra dėshmohen edhe tek problemi i spahinjėve dhe feudalėve tė ndryshėm shqiptar tė cilėt posedonin prona dhe privilegje tė larta nė kuadėr tė Perandorisė Osmane, qofshin muslimanė apo tė krishterė, kėta tė fundit normalisht paguanin xhizjen-taksėn por gėzonin tė drejta tė njejta me ato tė kalorėsve islamė. 46 ------------------------------------------- 43 Halil Inalxhik, “ Perandoria Osmane periudha klasike 1300-1600 ”….. fq. 177. 44 Halil Inalxhik, “ Perandoria Osmane periudha klasike 1300-1600 ”….. fq. 178. 45 Prof. Dr. Ord. Muhamet Tėrnava, “ Qytetet e Kosovės gjatė gjysmės sė dytė tė shekullit XVI-tė “, Botim privat, Prishtinė 2007, fq. 343. 46 Po aty, fq. 34.
www.arber-berisha.tk
 
Button "Mi piace" Facebook
 
Pubblicitá
 
 
Oggi ci sono stati già 59255 visitatoriqui!
=> Vuoi anche tu una pagina web gratis? Clicca qui! <=