Shkolla gjermane dhe historiani Leopold Von Ranke
Shkolla gjermane dhe historiani Leopold Von Ranke Shkolla gjermane ka njė traditė tė lartė nė ēėshtjen e historiografisė botėrore e sidomos asaj vendore e cila pėrcakton shum ide dhe fiksime tė kėrkimėvė historike. Pėrfaqėsuesi mė i njohur i cili dha kontribut nė fushėn e historiografisė e sidomos asaj gjermane ishte biri i njė avokati,dhe ēun i njė familje fetare luteriane,Leopold Von Ranke lindi nė Viehe,Thuringia nė dhjetorė tė vitit 1795, duke u bėrė mėvonė historian dhe edukator i shquar gjerman. Ranke u edukua nė shkollėn e famshme private Pforta,duke vijuar mėvonė nė studimet nė universitete e Lajpcingut dhe Halles,kursė mė pas punoi si ligjerues i klasikes Greko-romake nė gjimnazin e Frankfurtit. Ndėrsa punonte si ligjerues nė gjimnazin e Frankfurtit,Ranke filloi tė konsideronte pėrfshirjen serioze nė studimet historike fillimisht nė pikpamjen e avancimit tė njohurive tė tij mbi epokėn klasike me synimin pėr tu bėrė ligjerues mė i mirė. Leopold Von Ranke ishte instrumental nė caktimin e standarteve profesionale pėr trajnimin historik nė universitetin e Berlinit gjatė viteve 1824-1871.Hudhja poshtė e shumė burimeve paraprakisht tė shfrytėzuara nga historianėt-sidomos tė autobiografive ose tė raporteve tė shkruara pas ngjarjes-Ranke thoshte se historianėt duhet ti shfrytėzojnė vetėm burimet “ primare “ ose origjinale,tė cilat janė krijuar gjatė kohės kur ka ndodhur ngjarja nė shqyrtim.Kėto duhet t’u nėnshtrohen shqyrtimit tė hollsishėm dhe vetėm atėherė “ me anė tė grumbullimit,kritikės dhe vėrtetimi tė tė gjitha burimeve nė dispozicion,historianėt do tė mund ta vėnin veten nė njė pozitė tė rindėrtimit tė sė kaluarės me saktėsi”. Nė formėn e sajė mė ekstreme historia shkencore ka ēuar deri te pozitivizmi.Ranke,gjithashtu,thoshte : se historianėt duhet tė pėrbahen nga gjykimi i tė sė kaluarės dhe se duhet thjesht ta shkruajn at qė ka ndodhur aktualisht. Ranke nuk shkroi vetėm histori gjermane,por edhe historinė e disa shteteve tė evropės sė shekullit XIX.Shkrimet e tij historike krijuan njė ndikim dhe u influencuan nė disa shtete,si Irlanda,Gjermania,Serbia,dhe ka krijuar njė rrjet internacional tė zhvillimit historiografik.Rrjeti konsiston nė shumė shkollarė evropianė,shoqėri dhe asociacione dhe duke pėrfshir dhe lidhje grupesh personale me idet e tija,prezentuese edhe propaganduese nėpėr gazeta ditore.Ky rrjet i kėsaj shkolle tė Rankes ėshtė evidentuar nė shkėmbimin e informative nė mes shkollarėve nė evropė kudo. Aq shumė kėrkimet tregojnė njė tregues se Ranke vet poashtu preferon shkėmbimin e lirė tė informatave shkencore mes historianėve sepse ėshtė rruga e vetme qė historia tė vazhdojė tė zhvillohet dhe implementohet nė ēdo kohė. Nė Gjermani u zhvillua teknika e pėrpumimit tė burimeve dhe teknika e pėrpunimit tė historisė.Tė parėt ishin romantikėt qė i vunė kujdes burimeve historiografike (shkolla narrative) e mandej shkolla historike e Rankes (1795-1886) i cili vuri kujdes dokumenteve dhe e zhvilloi teknikėn e hulumtimit nė njė shkallė mė tė lartė . Shkolla e Rankes dhe pasuesit e tijė,themeluan bazėn teknike tė hulumtimit historic,rezultatet e tė cilave,tė korrigjuara dhe modifikuara nė njė masė i pėrdorim edhe sot.Sipas Ranke-s secila ndodhi nė histori ėshtė pjesė e njė njė njėsie shpirterore.Prandaj ajo “mund tė jetė e kapshme vetėm prej pėrceptimit shpirtėrorė”. Kėrkimi historik nė traditėn e Ranke-sė u fokusua shumė mbi kriticizmin,si njė detyrė reale e kėrkimit historik. Nė kėtė mėnyrė kjo ishte shum e hapur ndaj metodologjisė pozitiviste.Nga fillimi i shekullit XIX forma ekstreme e natyralizmit shihet nė mjaft historian,pėr tė cilat detyra mė e lartė e historisė ishte zbulimi i ligjeve shkakėsore qė lidhin tipe tė caktuara fenomenesh historike pozitiviste. Ata flsinin pėr dy lloj historish,historia empirike ku historian empiric ishte dhe vet Ranke,e cila kishte detyrėn e zbulimit tė fakteve dhe historia filozofike ose shkencore,e cila kishte detyrėn e lartė qė tė zbulonte ligjet qė lidhin faktet.E vėrteta ėshtė se nuk ka histori empirike pėr faktin e thjeshtė se nga pikpamje empirike faktet nuk janė prezente para historianit.Ato janė ngjarje tė kaluara,qė nuk mund tė kuptohen nė mėnyrė empirike,po pėrmes njė procesi konkluzionesh sipas parimesh racionale nga tė dhėnat qė zbulohen.Pėr historianin, nuk ka dallim midis zbulimit se ēfar ka ndodhur dhe zbulimit se pse ka ndodhur.Shumė filozofė,por edhe historian,arritėn nė mendimin pėr tu rezistuar synimeve tė pozitivizmit. Nė pikapmjen e Ranke-s njė epokė ėshtė aq pranė Zotit sa edhe tjetra. Ranke ishte gjithashtu njė shkrimatarė i shkėlqyer. Ai e konsideronte historiografinė si njė lloj zhanri tė letėrsisė cilėsore : “ Historia ėshtė nė tė njėjtėn kohė art dhe shkencė…Ajo duhet t’ė japė mendjeve te mėsuara tė njėjtėn kėnaqėsi si edhe njė letėrsi mjaft e arritur”. Ranke zbuloi raportet e shkruara prej tė dėrguarve diplomatik dhe i pėrcaktoi ato si njė burim historik.Kjo e shpuri ate ta portretizonte historin nga pikpamja e studjuesve dhe tė ripėrcaktonte historinė politike si qėndrore nė kėrkimet historike.Ranke e konsideronte shtetin sikur tė ishte “ e vėrteta shpirtėrore “ dhe “ mendimi i Zotit” Leopold Von Ranke shreh kėto pikpamje me fjalėt e mėposhtme : […] Kėshtu,ēfarė nuk mund tė ndodhė nė njerinė ndodh nė tė gjithė,prandaj e tėrė pasuria e jetės shpirtėrore,dhėnė ndaj llojeve humane nga Zoti del nė sipėrfaqe nė rrjedhat seriale tė shekujve . Secial epokė,njėsi kulturė etj.,ka vlerat e veta individuale tė dhuruara ‘direkt nga Zoti’,mendon Ranke .Ndryshe nga historiografia e shekullit XVIII, Pikėpamaj historiciste e shekullit XIX hodhi poshtė pėr kėtė arsye gjykimet absolute tė vlefshme. Me Leopold von Ranke-n historicizmi u bė afėrsisht njė problem i politikes kombetare.Ai ėsht njė prej figurave qendorore tė historigrafisė gjermane tė shekullit XIX.Ndikimi i tij u zgjat deri nė kohen e sotme.Ranke nga njera anė skicoi mbi Romantizmin,nga i cili ai mori metoden filologjiko-kritike.Nga ana tjetėr,ai e dinstancoij veten nga orjetimi lokal i Romantizimit.Pėrdryshe,ai u bazua mbi pikpamjet e Humboldt-it qe ngrejnė lartė lirin individuale.Ai ėshtė opozitė me teoritė nacionale tė historisė dhe u drejtua kundrejt nacionalizmit artificial aderusve tė Romantizmit. Leopold Von Ranke qysh nė vitin 1880 shkruan nė veprėn e vet “Historia Universale”: Historiani punon me dokumente. Dokumentet janė gjurmėt e mendimeve dhe veprimeve tė njerėzve tė kohnave tė tjera. Atje ku s’ka dokumente, nuk ka histori. Pėrgatiti : Arbėr Berisha / Autori vijon Studimet Pasdiplomike Master Histori Koha e Re Universiteti Prishtinės/
www.arber-berisha.tk
 
Button "Mi piace" Facebook
 
Pubblicitá
 
 
Oggi ci sono stati già 60559 visitatoriqui!
=> Vuoi anche tu una pagina web gratis? Clicca qui! <=