Muhamedi në notat e historisë evropiane....
Muhamedi a.s nė notat e historisė evropiane.... Vėrtet historia e evropės ėshtė e gjatė dhe me shumė ndodhi dhe faktologji,mirpo notat,shėnimet e sajė her paraqesin ngjyra tė bardha e her tė zeza dhe aspak joshės pėr njerėzimin. Por pikėrisht ishte njė njeri i cili u zgjodh tė mėsonte evropianėt dhe arabėt dhe gjith popujt sesi ata tė dilnin nga errėsira e paganizmit dhe verbalizmit tė tyre duke i dhėnė bardhėsi historisė evropiane,ai njeri ishte Muhamedi a.s i dėrguar si mėshir pėr mbar njerėzimin. Ishte perjudha e perandoris bizantine ku Muhamedi a.s tregoi se Allahu fuqiplot i kishte shpallur se ata do tė humbasin nė pikėn mė tė ulėt gjeografike nė tokė dhe pėrsėri do fitojnė : ELIF, LAM, MIMĖ. ROMAKĖT U MUNDĖN, NĖ NĖ TOKĖN MĖ AFĖR (TOKĖS SĖ ARABĖVE), PO PAS DISFATĖS SĖ TYRE, ATA DO TĖ NGADHĖNJEJNĖ, ". BRENDA PAK VITEVE. CĖSHTJA ĖSHTĖ VENDIM I ALL-LLAHUT, FILLIM E MBARIM (PĖR DISFATĖ DHE PĖR FITORE). E ATĖ DITĖ (KUR DO TĖ FITOJNĖ BIZANTINĖT) BESIMTARĖT DO TĖ GĖZOHEN, BRENDA PAK VITEVE. (Sure Rum , 1-4) Megjithatė, kėto momente qė ajetet e para tė Sures Rum u shpallėn , dhe u njoftua se bizantinėt do tė triumfojnė pėrsėri brenda nėntė viteve. Idhujtarėt arabė menduan se kjo fitore e paralajmėruar nė Kur'an kurrė nuk mund tė ishte e mundur.Por si tė gjitha zbulesat e tjera nė Kuran, kjo u bė gjithashtu njė realitet i plotė,pasi qė perandori bizantin Herakliu arriti tė rimarre Jeruzalemin dhe tė fiojė sėrisht.Nė njė rast Herakliu si parashikues dhe astrolog qė ishte u ngrit nė mėngjes i mėrzitur nė vetvete. Disa nga priftėrinjtė e tij e pyetėn pse ishte nė atė gjendje. Ai u pėrgjigj: "Natėn kur vėshtrova yjet, pashė se ėshtė dukur (dhe ka triumfuar) prijėsi i atyre qė bėhen synet. Kush ėshtė ai popull?" Ata iu pėrgjigjėn: "Pėrveē ēifutėve askush nuk e praktikon synetllėkun, kėshtu qė ti nuk duhet tė kesh frikė prej tyre. Vetėm shkruaj urdhra pėr gjithė anėt e mbretėrisė tėnde pėr tė marrė ēdo ēifut qė gjendet gjithandej nė mbretėri." Ndėrsa ata ishin nė kėto fjalė, njė lajmės i ēuar nga mbreti i Gassanit u soll pėrpara Herakliut pėr t'i bėrė tė njohur lajmin pėr tė Dėrguarin e Allahut a.s.. Duke marrė kėtė njoftim prej tij, Herakliu urdhėroi njerėzit e tij tė shkojnė dhe tė shohin nėse ai (lajmėsi i Gassanit) ishte i bėrė synet. Pasi e panė atė, i thanė (Herakliut) se ai ishte i bėrė synet. Pastaj e pyeti pėr arabėt dhe ai u pėrgjigj: "Edhe ata e zbatojnė bėrjen synet." Pasi dėgjoi kėtė, Herakliu bėri tė njohur se sundimi i Muhamedit tashmė ka nisur. Herakliu i shkroi njė mikut tė vet nė Romė, i cili matej me tė nė dituri dhe nga kėtej u nis pėr Hims (qytet nė Siri), duke pritur atje derisa i mbėrriti letra e pėrgjigjes nga miku i tij. Sipas letrės edhe shoku i tij pajtohej me mendimin pėr ardhjen e Pejgamberit (Muhamed a.s.) dhe se me tė vėrtetė ky (Muhamedi a.s.) ishte Pejgamber. Atėherė Herakliu thirri krerėt e bizantinėve pėr t'u mbledhur nė pallatin e tij nė Hims. Kur u grumbulluan, ai urdhėroi qė tė gjitha dyert e pallatit tė tij tė mbylleshin. Pastaj doli para tyre dhe tha: "O Bizantinė! Nėse dėshironi triumfin, nėse kėrkoni udhėzim tė shpejtė dhe, nėse doni qė perandoria tė mbetet e juaja, atėherė jepiani besėn kėtij Pejgamberi." (Duke dėgjuar mendimet e Herakliut) tė gjithė njerėzit u derdhėn drejt dyerve tė pallatit si gomarė tė egėr, por i gjetėn tė mbyllura. Herakliu, kur pa urrejtjen e tyre ndaj Islamit dhe duke humbur shpresėn pėr ta pėr tė besuar (qė tė pėrqafonin Islamin), urdhėroi: "Sillini prapė tek unė." (Pasi u kthyen) u tha: "Ajo qė sapo ju thashė, ishte vetėm pėr tė provuar forcėn dhe lidhjen qė keni me fenė tuaj dhe tashmė e pashė atė." Tė gjithė tė pranishmit ranė me fytyrė pėr tokė para tij tė kėnaqur me tė. Kėshtu pra ishte fundi i ēėshtjes sė Herakliut (nė lidhje me besimin e tij)."Por ne perfundim ai u dha nje mesazh tė gjithve se ky pejgamber do jet ai i cili do dridh temelet e bizantit dhe ashtu ndodhi,sot qyteti i bizantit konstandinopoja pėr tė cilėn pejgamberi a.s kishte thėnė se do ēlirohet nga muslimanėtajo u ēlirua 1453 nga Fatihu dhe tashmė nė ditėt e sotme udhėhiqet nga Taip Erdogan njė musliman i pėrkushtuar nė islam. Muhamedi a.s ishte prijės i drejtė shum historian,poet dhe nejrėz tė letrave evropianė dhe jo evropianė shkruan pėr tė saqė njėri ndėr ta Michael H. Hart i krishterė nė librin e ti 100 personalitete mė tė njohura nė histori rėndit Muhamedin a.s [570-632] , Pėrcaktimi i ti qė Muhammedin ta vė nė vendin e parė nė listėn e personaliteteve mė me ndikim nė botė, ndoshta te disa lexues do tė shkaktojė befasi, ndėrkaq te tė tjerėt dyshim, por ai ėshtė njeriu i vetėm nė histori, i cili arriti sukses tė jashtėzakonshėm si nė aspektin fetar, ashtu edhe nė atė politik-diplomatik. Edhe pse me njė prejardhje tė thjeshtė, Muhammedi predikoi dhe pėrhapi njėrin ndėr religjionet mė tė mėdha nė botė dhe u bė udhėheqės jashtėzakonisht i shkathėt. Sot, trembėdhjetė shekuj pas vdekjes sė tij, ndikimi i tij akoma ėshtė i fuqishėm dhe veprues. Aq shum ishte veprues saqė muslimanėt kur ecėn me mėsimet e Muhamedit a.s tė cilat Allahu ia kishte shpallur si pejgamber ku dihet se : Ai nuk flet nga vetja e tij vetėmse nga ajo qė i ėshtė shpallur.Aq shum pra ndikuan keto mesime saqė 800 vjet muslimanėt ngritėn renesancėn islame nė Kordova,Toledo,ku rinia franceze,italiane evropiane shkonte nė Universitete e muslimanėve nė Endelus,ku qyteti Medinetu-Zahra mahniste syrin e ēdo vizitori.Aq shum ndikuan mėsimet e muahmedit a.s saqė Al Idrisi(1099) njė musliman me etik dhe edukat tė marrė nga Kurani dhe mėsimet e Muhamedit a.s i mėsonte Italianėt dhe Siēilianė sesi tė udhėtonin me harta dhe u mesonte gjeografinė dhe historinė evropianve tė paditur. Pikėrisht ne ate kohe ka qene El Idrisi se bashku me Udhepershkruesin musliman Ibn Havkali. El Idrisi ne Udhetimin e tij gjate bregdetit adriatik deri nė Trieste dhe nėpėr bregdetin e Shqipėrisė e deri nė bregdetin Grek tregon se: Nė kėto troje ka njė bujqėsi tė zhvilluar dhe tregje tė vėrshuara nga zejtarė dhe artistė muslimanė,gjithashtu flasin edhe per lagje muslimanesh nė Palermo dhe pėr plot shkolla , bibloteka e dijetarė muslimanė. Ndėr tė tjerė vlen te permendet rasti i Sari salltekut. i cili i maskuar si murg Katolik ka predikuar Islamin ne rrethinat e Krujės e njekohesisht edhe ne Kosove Ai ka shkelur ne trojet Ilire qe ne vitin 1161 dmth perpara se Osmanet tė shkelin kėtė. Shum njerėz eminent nė historinė e evropės flasin pėr Muhamedin a.s dhe gjurmėt e tij me ndikim nė historin e evropės. Vlen tė pėrmenden disa : Edward Gibon, Historian eminent, ėshtė shprehur: “Nė fenė e Muhammedit, nuk ka vend pėr t’u hamendur, kurse Kur’ani ėshtė dritė e dėshmisė pėr njėshmėrinė e Zotit.“ Napolon Bonoparta : “Musai (a.s.) popullin e vet, Isai (a.s.) ithtarėt e vet, kurse Muhammedi (a.s.) tėrė botėn e ka lajmėruar se ekziston Allahu i Madhėrishėm dhe ėshtė vetėm Njė. EMILE DERMENGHEM - “Muhammedi ėshtė sigurisht njė pejgamber nga radha biblike. OTO VON BIZMARK - “O Muhammed, mė vjen keq qė nuk kam qenė bashkėkohėsi yt.” Bernard Show,ne "The Genuine Islam" thot : Kam parashikuar se besimi i Muhamedit (a.s.) do te jete i pranueshem per Evropen e neserme,ashtu sic ka filluar te behet i pranueshem per Evropen e sotme." Gėte- letrar i njohur,gjenial shkenctarė thot : Ne histori,kerkova shembullin e njė njeriu tė shkėlqyer,e atė e gjeta te pejgamberi Muhamed." Muslimanėt tė inspiruar nga mėsimet e muhamedt a.s prekėn ēdo kontinet duke lėnė gjurmė islame kudo,dhe duke mbjellur paqe dhe mirsi mes njerzve,me la pershtypje nje rrug ne Bazel te Zvicres quhej Rruga Salahudin Ejup,mu kujtua ēliruesi i jeruzalemit nga forcat kryqtare evropiane te cilat deshtuan kur muslimanet ishin te bashkuar,sepse me ecen me fjalen e Allahut Bashkohuni e mos u pėrēani nėse doni fitoren, e Allahu nuk e don popullin qė i bėn padrejtėsi vetes .Allahu na bėftė prej tė mirve dhe atyre qė ndjekin hapat e pejgamberit Muhamed a.s i cili na mėsoi adhurimin ndaj Allahut Krijuesit Suprem edhe neve si popull evropian, .... Imam.H.Arbėr Berisha 14.03.2012 www.arber-berisha.it.gg
www.arber-berisha.tk
 
Button "Mi piace" Facebook
 
Pubblicitá
 
 
Oggi ci sono stati già 60559 visitatoriqui!
=> Vuoi anche tu una pagina web gratis? Clicca qui! <=